Žmogus iš štetlo

Šeduvis Mendelis Berkovas

19 a. pab. – XX a. pr. į Pietų Afriką išvyko tūkstančiai Lietuvos žydų. Vienas jų buvo Mendelis Berkovas.

Nedidukas, tačiau stiprus vyras garsėjo tiesmuku charakteriu – išsakydavo nuomonę atvirai, be pagražinimų. Nepasidavė modernėjančio pasaulio kerams. Nuo 1902 m., kada įsikūrė Pietų Afrikoje, iki pat mirties 1976 m. važinėjo arkliu kinkytu vežimu. Taip, kaip buvo pratęs Šeduvoje.

Apie Mendelį mums papasakojo jo anūkas Colinas. Prisimindamas senelį jis dažnai šypsojosi. Iš Lietuvos, Colinas įtaria, senelis atsivežė daugiau keistenybių. Pavyzdžiui, jis gerdavo arbatą įsidėjęs cukraus kubelį į burną. Neišmoko kalbėti angliškai. Su visais bendravo gimtąja jidiš.

Šeduvoje Mendelis paliko tėvus, tačiau su savimi išsivežė brangų turtą, kurį visada saugojo ir galiausiai perdavė Pietų Afrikoje gimusiems vaikaičiams. Tai – religinės knygos.

Mendelis jas reguliariai studijavo, iš jų meldėsi kiekvieną dieną. Maldas greičiausiai išmoko mintinai, nes senatvėje, jau smarkiai nusilpus regėjimui, jas gebėjo kuo puikiausiai „skaityti“.

Mendelio išsivežtos knygos po daugelio metų sugrįžta į Šeduvą. Jas eksponuosime muziejuje „Dingęs štetlas“.