Žiemos žaidimai

Linksmybės su pačiūžomis

Žiema tarpukariu buvo tikra žiema. Paspaudus šaltukui, jaunimas ieškodavo trumpas dienas ir niūrų šaltmetį paįvairinančių pramogų. Nuotraukoje - šeduviai ant ledo.

Gali atrodyti, kad toks storas ledas sustingdavo kasmet. Anaiptol. Spaudoje skųstasi, kad temperatūra nepakankamai žema, todėl ledas ištižęs. Treniruotėms sniegas prastai nukasamas, trūksta apšvietimo, ledo ritulininkai su riestomis lazdomis trukdo čiuožti kitiems. Vis dėlto blogiausia vienam kritikui pasirodė tai, kad jaunimas nemoka dailiai čiuožti: „kažkodėl skuba, lyg lenktyniauja, uždusę, suniūrę, išprakaitavę“.

Tikra tiesa, figūriniam čiuožimui trūko žinių ir mokytojų, tačiau dažnas tiesiog norėjo pakvailioti su draugais, o ne svajojo apie sportininko karjerą. Juk gyveno miestelyje, kuriame, kaip rašė šeduvis Nochumas Bermanas, niekas daugiau nesikeičia, tik oras.