Tarpukario Lietuvoje egzistavo įdomi visuomeninių teismų organizavimo praktika. Visuomeniniai teismai savo forma priminė tikrus teisinius procesus, tačiau jie buvo skirti ne realiems žmonėms nuteisti, o kokioms nors visuomenės ydoms ir negerovėms aptarti ir išryškinti.
Pavyzdžiui, buvo teisiamas rūkymas, neorganizuotas ir nemandagus jaunimas, kūną apnuoginanti mada. Vienas iš įdomesnių pavyzdžių - Lietuvos karvės teismas. Vargšė pakliuvo į nemalonią dėl savo prastos sveikatos ir neriebaus pieno.
Neretai tokios teismo inscenizacijos buvo komiškos, nuotaikingos ir sarkastiškos. Jų stebėti rinkdavosi minios žmonių.
Šeduvoje taip pat buvo rengiami visuomeniniai teismai. 1929 m. Šeduvos Žemės ūkio draugija teisė ūkininkus už prastai šeriamus gyvulius, nepritaikytus ūkiui trobesius, pasyvumą visuomeniniame gyvenime.