Šeduvoje tarpukariu veikė ne viena arbatinė. Į jas gyventojai užsukdavo pasišildyti, lengvai užkąsti ir šiaip kultūringai praleisti laiką. Arbatinės neturėjo leidimo prekiauti svaiginamaisiais gėrimais, tačiau, na… visko pasitaikydavo. 1925 m. vienas stebėtojas skundėsi, kad “jose [arbatinėse], matyt, stipri arbata pardavinėjama, kad žmogus visada išeina apsvaigęs”. O štai 1928 m. pora jų netgi sulaukė finansinės bausmės už alkoholio prekybą.