Skubios krikštynos

Skubios krikštynos Sulamita (Hakaitė) Nolienė, Šeduva. Pinchus Nol asm. kolekcija.

Sulamita (Hakaitė) Nolienė, Šeduva. Pinchus Nol asm. kolekcija.

Kaip Sulamita Nolienė pabėgo nuo mirties

1941 m. rugpjūčio pabaigoje, vos per kelias dienas Liaudiškių miške buvo sušaudyti visi miestelio žydai. Gyvos liko trys šeimos. Apniukusią rugsėjo 16-osios dieną jos buvo pakrikštytos Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Miestelio gydytojas bei prekybininkai, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyviai-savanoriai su žmonomis ir vaikais. Viso – vienuolika asmenų.

Miesto inteligentija sutiko būti jų krikštatėviais. Vylėsi, kad tapus katalikais pavyks juos išgelbėti nuo mirties. Žmonės siuvosi krikšto rūbus, mokėsi poterių ir kitų krikščionybės pradmenų, išsirinko naujus vardus. Ceremonijoje dalyvavo pilna bažnyčia šeduvių.

Krikštas pratęsė jų gyvenimą, bet gyvybės, deja, neišgelbėjo. Gyva liko tik Sulamita Nolienė. Netrukus po krikšto buvo nužudytas jos vyras ir du vaikai, tačiau pačiai pavyko pabėgti. Prelato Mykolo Karoso globojama, ji savaitę slėpėsi bažnyčios rūsyje po altoriumi. Vėliau kunigas surado saugesnę vietą - perkėlė ją į netoliese esantį kaimą, pas vienkiemyje gyvenančią Paluckų šeimą, ir su ja Nolienė prabuvo ilgus karo metus.

Toje pačioje bažnyčioje buvo pakrikštytas 1943 m. gimęs Sulamitos sūnus. Tuomet jis vadintas Petriuku.

Klausyti:
Skubios krikštynos
00:00
00:00