1937 m. rudenį Holivude prasidėjo nuosmukis. Mažėjant kino žiūrovų, filmams dar teko konkuruoti su populiarėjančiu radiju. Visai jauna kino pramonė turėjo įrodyti, kad filmai nėra tik laikina mada.
Norėdamos susigrąžinti pelną, 1938 metais Holivudo studijos susivienijo ir pradėjo didžiulę, beveik 1 000 000 dolerių kainavusią, viešųjų ryšių kampaniją, pavadintą "Geriausių filmų metai". Pažiūrėję bent 30 iš 94 kampanijoje pristatytų filmų, ir teisingai atsakę į lankstinuke esančius klausimus, dalyviai galėjo laimėti įvairius prizus.
Tuo pačiu metu Lietuvoje vietinė spauda, sąmoningai ar ne, prisijungė prie kampanijos dvasios, organizuodama savo konkursą: „Rinksime geriausias šį sezoną Kaune ir Lietuvoje matytas filmas“ ir siūlydama prizus jame dalyvausiantiems.
Šeduvis Nokhumas Bermanas, smalsus kino mylėtojas, buvo suintriguotas pažiūrėti bent kelis kampanijoje minimus filmus: „Man pasisekė pamatyti „Marija Antuanetė“, „Sueco kanalas“. Aš juos mačiau Šiauliuose“, - jis rašė draugei Hindai, gyvenančiai Amerikoje.
Deja, tikrovė neatitiko blizgančios reklamos. Nepaisant visų Holivudo pažadų, 1938-ieji anaiptol nebuvo geriausių filmų metai. Pinigai, išleisti viešųjų ryšių kampanijai, galėjo būti geriau panaudoti, kuriant kokybiškesnius filmus.