Padarei darbą ir pamiršai jį. Tuo tarpu nebaigti reikalai tūno mūsų galvoje ir žadina įkyrias mintis. Pavyzdžiui, netikėtai vidury spektaklio prisimename, kad neišnešėme šiukšlių. Toks tendencingas galvojimas apie tai, ko nepadarėme, yra vadinamas Zeigarnik efektu (arba nebaigto veiksmo efektu). Jį 1927 m. atrodo jauna mokslininkė iš Prienų štetlo Bliuma Zeigarnik.
Bliuma gimė 1901 m. sekuliarioje žydų šeimoje. Mergaitė noriai mokėsi ir jai gerai sekėsi, tačiau vaikystė nebuvo lengva. Ji keturis metus sirgo meningitu - liga, nuo kurios mirdavo daug vaikų. Visus tuos metus Bliuma gydėsi namuose, mokėsi privačiai.
1922 m. ji pradėjo studijuoti vokiečių kalbą Berlyno Universitete, vėliau susidomėjo psichologijos paskaitomis ir tapo pasaulinio garso psichologe.