Vienas iš įprastų moterų darbų tarpukario Lietuvoje buvo pasirūpinti savo šeimos narių drabužių švara. Žiūrint iš šiandienos perspektyvos, tai buvo siaubą kelianti patirtis. Skalbimas (kartu su kitais namų priežiūros darbais) atimdavo be galo daug laiko ir energijos, kurią moterys būtų galėjusios skirti saviugdai.
Mūsų senelės ir prosenelės dėmes ir purvą šalindavo rankomis. Surinkdavusios krūvą nešvarių skalbinių jos dažnai patraukdavo prie upės, ežero ar kito vandens telkinio skalbti. Ten susilenkusios ir susikūprinusios galėdavo praleisti ištisas valandas.
Skalbimas buvo komplikuotas ir iš kelių etapų susidedantis darbas. Pažiūrėkit, kaip apie baltinių priežiūrą rašyta spaudoje: “Baltinius ištrinti reikia tris kartus ir tik tada jie bus švarūs. Ištrintus baltinius reikia dėti į katilą virinti. Užvirus baltiniams reikia pavirinti 20 minučių. Jei nosinėse pasitaiko kraujo dėmės, tai reikia virinti vieną valandą ir tarp daug vandens. Baltinius ištraukus iš katilo reikia dar 2 kartus ištrinti ir paskui gerai išplauti, kad neliktų muilo, nes nuo muilo baltiniai pageltonuoja. Išplovus nugręžti, kad neliktų vandens”.