Beveik prieš šimtą metų Šeduvos miestelėnai pradėjo savo gatvių rėžius sodinti medžiais. Sutartinai. Norėjo patvarkyti, pagražinti savo miestelį. Visgi kai kuriuos šeduvius (tegu tai lieka tarp mūsų) motyvavo baimė – mat nutarimas ignoruoti gatvių apsodinimą galėjo baigtis 100 litų bauda. Už tiek galėjai vaiką išleisti į mokslus, nusipirkti du riebius buliukus, vieną karvę arba gerą vyrišką kostiumą!
Tačiau netrūko ir besidžiaugiančiųjų. „Puikus sprendimas“, gyrė Šidlauskas, atkreipdamas visų dėmesį į gatves, kurių, anot jo, ,,pavasarį ir rudenį negalima išmaknoti”.
Iš tiesų gyvenimas štetle dažnai plaukė per purvinas, sunkiai išbrendamas gatves. Situaciją blogino ir kiti nepatogumai. 1924 m. ,,Panevėžio balsas” skelbė, kad „lig šiol gatvėse – nė vienos paprastos lemputės, mažose gatvelėse dvokia mėšlynai”. Ateityje bus imtasi permainų, kurios, reikia tikėtis, įneš daugiau patogumo ir švaros į kasdienį šeduvių gyvenimą.