Tai buvo fantastiška diena. Pirmą kartą pamatėme iki tol nematytas Kopelio Simelovičiaus akvareles. Jis - šeduvis. Ištremtas į Rusiją, atsidūrė Vitebske. Ten likimas suvedė su Chagall’o mokytoju, zarasiškiu Yehuda Pen’u. Po Pirmojo pasaulinio grįžo į Šeduvą, vaikus mokė piešti, kartais gimnastikos. Tada Palestina, jis – fotografas. Po to – į Gentą Belgijoje. Vėl dailė, pirma paroda, gyvenimas. O tada katastrofa – Aušvicas. Belaukdamas ešelono į Aušvicą, tebepiešė.
Šiandien žiūrime į jo akvareles ir prisimename. Prisimename, kaip atradome jo akvareles, pastebėjome stiliaus panašumą į Chagall’o. Mokytojo įtaka. Susimąstome, kodėl nesukūrė šeimos. Gal todėl, kad daug blaškėsi po pasaulį, o gal tiesiog nespėjo? Prisimename, kaip mes ir pasaulis jį praradome.