Mylėkime vieni kitus. Gyvenkime ramiai su niekuo nesibardami. Taip mokė Šeduvos rabinas Mordechajus Henkinas. Į Šeduvą jis atvyko 1925 m. su žmona ir penkiais vaikais. Miestelyje pragyveno šešiolika metų. Mūsų žiniomis, tai yra ilgiausiai Šeduvos žydų istorijoje tarnavęs rabinas.
Henkinas buvo darbštus vadovas. Pramoko kalbėti ir rašyti lietuviškai nepriklausomoje Lietuvoje. Aktyviai palaikė Vilniaus krašto atgavimo idėją. Kurį laiką dėstė judaizmą vietinėje progimnazijoje besimokantiems žydų moksleiviams. Publikavo straipsnius lietuvių kalba leistame žydų laikraštyje “Apžvalga”. Padėjo jauniems šeduviams, eiliniams darbininkams, studijuoti šventus raštus.
Visgi savitarpio meilės, kuria Mordechajus vadovavosi savo gyvenime, tuometiniame pasaulyje buvo mažai. Vyravo siaubinga neapykanta, priešiškumas, pavydas. 1941 m. rugpjūčio vid., praėjus vos mėnesiui nuo vokiečių okupacijos, jį nužudė. Vietiniai baltaraiščiai išvežė į mišką ir sušaudė, greičiausiai prieš tai žiauriai išsityčioję ir primušę. Kelių savaičių bėgyje tokio paties likimo sulaukė bemaž visi Šeduvos žydai.