Prasti reikalai mokykloje

Nochumo Finkelio bėdos dėl švaros ir kalbos

Drauge su mokyklų inspektoriumi užeikime į žydų mokyklą. 1922 m. Šeduva. Keturiose gana šviesiose klasėse mokosi įvairaus amžiaus mokiniai. Berniukai ir mergaitės kartu. Tie patys, kuriuos matote šioje fotografijoje. Apsidairę plačiau, pastebėsime šį tą neįprasto: ant grindų mėtosi plytgaliai, lentgaliai, duonos kepalai. Inspektorius suirzta. Klasės laikomos nešvariai! Mokyklos direktorius Finkelis Nochumas sulaukia kritikos.

O kaip sekasi mokiniams? Juk tai pirmoji Šeduvos žydų karta, pradėjusi mokytis lietuvių kalbos. Sunkiai kalba lietuviškai, inspektorius pažymi. Lietuvių kalba sudėtinga, pradedame samprotauti, gal neturi įdomių ir patogių lietuvių kalbos vadovėlių, gal mokiniai natūraliai tingūs ar pavargę nuo mokslo. Tačiau inspektorius bando išblaškyti mūsų mintis – atkreipkite dėmesį į mokytoją Ilijoną. Jis pats bemaž nemoka lietuvių kalbos.

Kitais metais tas pats.

"Už nepalaikymą švaros ir šiaip tvarkos mokykloje, už lietuvių kalbos nerimtą mokymą ir bendrą apsileidimą, nežiūrint į tai, kad kelisyk buvo perspėjama, tarp kitų pastabų Finkeliui ir Ilijonui pranešta, kad juodu būsią nubausti mėnesinės algos neišrašymu". Auč.

Pirmieji mokslo metai nepriklausomoje Lietuvoje nebuvo lengvi.