Moisiejui Paturskiui su žmona buvo suteikta viltis išgyventi žudynes. 1941 m. rugpjūčio pabaigoje jie buvo išlaisvinti iš Pavartyčių geto, kuriame buvo įkalinti su šeduviais žydais. Šeduvos gyventojai lietuviai bandė įtikinti nacių koloborantus, kad Paturskis, kaipo miestelio daktaras, žmogus, kuris ne kartą išgelbėjo kitų gyvybes, yra vertas pasigailėjimo.
Rugsėjo 16 d. kartu su kitomis dvejomis šeduvių žydų šeimomis Paturskiai buvo pakrikštyti Šeduvos bažnyčioje. Krikšto ceremonija buvo vieša. Prisimenama, kad joje dalyvavo pilna salė žmonių.
Tuo tarpu likusieji Šeduvos žydai, virš 600 asmenų, jau gulėjo trijose duobėse sušaudyti savo kaimynų.
Sunku suvokti skausmą, baimę, sumišimą ir kitas emocijas, kurias galėjo tuo metu jausti Paturskiai, dėl rusenančios vilties išgyventi priversti pakeisti religiją.
Moisiejus tapo Moze, jo žmona Rachelė - Veronika. Su šiomis naujomis “tapatybėmis” jie pagyveno vos tris savaites. Kaip ir kiti šeduviai žydai, galiausiai buvo išvežti sušaudyti.
Rugpjūčio 25 d. su dideliu liūdesiu minime 83-ąsias Šeduvos žydų bendruomenės sunaikinimo metines.