Nemąžtanti širdgėla

Skaudi Bliacherių šeimos netektis

1941-ųjų vasarą iš Šeduvos kilusi Bliacherių šeima devynmetę jaunėlę Chaną išsiuntė vasaroti pas senelius. Gi vasarą vaikui geriausia pas anūkus mylinčius senelius ir sveikiausia ten, kur daug gamtos! Iš Šiaulių Chana iškeliavo į Šeduvą, Bliacherių tėviškę.

Tačiau karas netikėtai užklupo ir Lietuvą. Užvirusi suirutė šeimą išsklaidė. Tėvai su vyresniąja dukra nedelsdami pasitraukė į sovietinės Rusijos gilumą. Jaunesnioji su seneliais liko Šeduvoje. Tos pačios vasaros rugpjūtį mergaitė su savo seneliais neteko gyvybės – nužudyta kartu su šeduvių žydų bendruomene. Išgyveno tik mažutė saujelė pasislėpusių žydų.

Pasibaigus karui, Bliacheriai sugrįžo į Lietuvą ir puolė ieškoti jaunėlės bei tėvų. Bergždžiai. Jie visi gulėjo vienoje iš nepažymėtų duobių kažkur prie Šeduvos. Susisiekę su per stebuklą išgyvenusiais žydais, sukrėsti Bliacheriai įsitraukė į paieškos grupę, kuriai pavyko nustatyti artimųjų kapus – duobes Liaudiškių miške. Surinko lėšų ir tenai pastatytė jiems antkapius.

Visgi Aiziko ir Polinos Bliacherių jų širdgėla nepaleido. Pasak vyresnėlės dukros, tėvai sau visą gyvenimą negalėjo atleisti, kad tą lemtingą vasarą mažėlę Chanelę išsiuntė į Šeduvą.