Nelengvos kompromiso paieškos

Peštynės tarp dešiniųjų ir kairiųjų

Šeduvos apylinkėse štetlo bachūrai prireikus pasiaiškindavo tarpusavio santykius. Ne tik dėl panų. Dėl skirtingų pažiūrų ir gyvenimo būdo kliūdavo net „knygų graužikams“– ješivos (aukštosios religinės mokyklos) studentams. Nors šie bemaž visą savo laiką skyrė šventų raštų studijavimui, priešų turėjo, pasakoja 1908-aisiais į Šeduvą mokytis atvykęs Beras Šulmanas.

Tikinčių vaikinų ypač nemėgo bundistai, kairiųjų pažiūrų žydai. Kol vieni gyveno knygų karalystėje, kiti plušėjo, sukosi visai kitokiame darbininkų pasaulyje. Apskritai abi puses dalijo begalė nesutaikomų skirtumų, kuriuos kartais aiškindavosi pasitelkę… kumščius.

Bundistai žinojo, kad studentai mėgo gamtą. Kitų pramogų šie nelabai turėjo – ješivos studentams buvo draudžiama skaityti pasaulietinę literatūrą, eiti į kiną, lošti kortomis, eiti į pasimatymus. Tad eidavo pasivaikščioti po apylinkes. O atokiau nuo miestelio bevaikštinėjančių studentų patykodavo bundistai ir, pasak Bero, dažnai išprovokuodavo muštynes.

Bundistams įžūlumo tikrai netrūko. Kartą jie įsiveržė į pačią Šeduvos ješivą ir įsakė atlaisvinti klasę. Tai bent, komanduoti pradėjo ne savo namuose! Iškart įsiplieskė konfliktas, kurį tądien laimėjo beginkliai, ginčytis išmokyti būsimieji rabinai. Jiems pavyko išvyti įsibrovėlius. Visų laimei, be smurto. Kartais visgi jaunimas pasikalbėdavo taikiai.