Chanos Muzikantienės gyvenime būta skaudžių netekčių. Anksti prarado sūnų ir vyrą. Pasirodo, dėl apmaudžios gydytojo klaidos – šis davė vaistų, kuriems apsirgusieji buvo alergiški. Tais pačiais metais neteko dar vieno sūnaus, kovojusio mūšiuose už Lietuvos nepriklausomybę.
Našta išlaikyti šeimą (iš viso Chana turėjo 10 vaikų!) nugulė ant jos pečių. Šeduvoje atidarė smulkių prekių krautuvę. Stengėsi vaikams sukurti saugų ir skalsų gyvenimą. Visgi manė, kad jiems būsią geriau kitur, ne Lietuvoje. Per 1920-1929 m. padėjo visiems, išskyrus vienintelę dukrą Jetą, emigruoti į Pietų Afriką.
Chanos namai ištuštėjo, bet šurmulio juose užteko. Namuose liko dukra su trimis vaikais. Chana susirašinėjo su Pietų Afrikoje įsikūrusiais sūnumis, galvojo persikelti pas juos. Jų visų labai ilgėjosi.
Tačiau... 1941 m. rugpjūtį Chana, jos dukra ir du anūkai buvo nužudyti Šeduvos apylinkėse. Kartu su jais sunaikinta visa Šeduvos žydų bendruomenė, daugiau nei 700 žmonių. Gyvais liko tik Chanos sūnūs, kuriuos emigracija išgelbėjo nuo mirties, ir viena anūkė.