Kad išmoktum groti, reikia treniruotis, treniruotis ir dar kartą treniruotis, tarpukario metais rašė vienas žydų jaunuolis, gana nesėkmingai bandęs išmokti meistriškai griežti smuiku. Motyvacijos ir kasdienės praktikos neužteko. Reikėjo šalia ir patyrusio mokytojo. Tokio kaip Mozė Kravecas, kurį aplinkiniai su pagarba vadino profesoriumi Kravecu.
Profesorius gimė Šeduvoje 1881 m. Dar vaikystėje nuoširdžiai pamilo muziką, kurios neapleido visą savo gyvenimą. Jis studijavo prestižinėse konservatorijose Vienoje ir Berlyne. Po studijų pradėjo kurti originalias kompozicijas, kuriose amžininkai įžvelgė „daug vilties sukeliantį talentą“, leido muzikos vadovėlius.
Profesorius Kravecas ruošė apie didžiąsias scenas ir šlovę svajojančius tarpukario pianistus, smuikininkus, mokė groti kitais muzikos instrumentais. Tačiau jis ugdė ne tik išskirtinę klausą ir jautrumą turintį jaunimą. Daugiau nei trisdešimt metų be pertraukos profesorius dėstė muziką įvairiose mokyklose – stengėsi vaikams suteikti bendrą muzikinį supratimą.