Mirties liudijimas

Mirties liudijimas Šeinos-Chajos laidotuvės, XIX a pab., Šeduva. Zmira Cohen asm. kolekcija.

Šeinos-Chajos laidotuvės, XIX a pab., Šeduva. Zmira Cohen asm. kolekcija.

Istorija apie prosenelę karste

„Paskutinė mūsų turima Šeinos-Chajos ir jos dukters Bliumės-Rivės fotografija – kurią ir Jūs dabar matote – gana neįprasta. Tikėtina, kad padaryta Šeduvos kapinėse, iš karto po to, kai Šeina-Chaja buvo suvyniota į laidojimo drobę ir paguldyta į karstą. Karstas atidarytas ir paguldytas ant dviejų taburečių, kad geriau matytųsi Šeinos-Chajos veidas. Atrodo, kad galva paremta pagalve. Jos veido išraiška labai rami. Kad ir kas sukėlė mirtį – daugiau jos nebekamuoja. Aplink karstą stovi susibūrę daugiau nei šešiolika žmonių. Galbūt artimieji? Draugai? Iš nuotraukos matome, kaip jiems visiems šalta – jie apsirengę skarom, sunkiais paltais ir galvos apdangalais. Nė vienas nežiūri į Chają, jų žvilgsnis nukreiptas į kamerą.

Grupės priešakyje, arčiausiai karsto, stovi labai liūdna Bliumė-Rivė, viena iš penkių Šeinos-Chajos vaikų. Jos akys nuleistos, o rankos tvirtai įsikibusios į skarą.

Bet kas tokio neįprasto čia vyksta? Pagal žydų tradicijas, negalima rodyti atverto karsto su laidojimui paruošto mirusiojo kūnu. Talmudas tai draudžia, kad neprarastume pagarbos mirusiajam. Be to, sakoma, kad žmogus žiūrėdamas į mirusiojo kūną pamirš Torą, kurią yra išmokęs. Taigi kodėl šie miestelio gyventojai, nepaisydami savo išpažįstamos religijos tradicijų, susirinko nusifotografuoti prie atviro jų giminaitės ar draugės karsto?

Bliumė-Rivė ketino ištekėti už Zeliko Zarco, kuris gyveno gretimame Ramygalos štetle. Bliumės-Rivės tėtis, Chaimas-Šmuelis Šatenšteinas, išvyko į Pietų Afriką dirbti deimantų kasyklose, kad sutaupytų pinigų dukters vestuvėms.

Chaimas-Šmuelis net ir labai norėdamas nebūtų spėjęs grįžti į Šeduvą žmonos laidotuvėms. Juk tuo metu kelionės laivais truko kelias savaites. Pagal žydų tradicijas mirusįjį reikia palaidoti kuo greičiau, todėl laukti iš Pietų Afrikos grįžtančio Chaimo nebuvo galima. Taigi ši nuotrauka yra tarsi mirties liudijimas, įrodantis Chaimo žmonos mirtį ir leidžiantis ateityje jam vesti iš naujo. Jeigu to norėtų... Bet Chaimas-Šmuelis daugiau niekada nevedė. Esu tikra, kad ši laidotuvių nuotrauka buvo padaryta su Šeduvos rabino palaiminimu.

Vėliau, kai Šatenšteinų ir Zarcų šeimos emigravo į Pietų Afriką, nuotrauka atsidūrė pas Bliumę-Rivę. Jai mirus, nuotrauką paveldėjo jos dukra ir anūkė. Mūsų šeimoje ji saugoma jau virš 120 metų kaip neįprasčiausias mirties liudijimas ir kaip dalelė Šeduvos istorijos.”

Už jautrią istoriją dėkojame ją užrašiusiai Vivienne Kramer.