Liepsnojanti tragedija

Gaisrai štetle

1871 m. tiesiog pernakt daugiau nei 400 šeduvių šeimų tapo benamiais. Miestelyje įsisiautėjo gaisras, visiškai suniokojęs jo gyventojų - žydų ir lietuvių - namus. Situaciją drebančia plunksna aprašė įvykių liudininkas:

„Liepos 5 dieną užsiliepsnojo ugnis ir surijo daugiau nei šimtą penkiasdešimt mūsų miesto namų iki pamatų, ir šimtai šeimų liko nuogos ir nieko neturinčios, iš visos nuosavybės ir turtų nieko neišgelbėjo, o ir tai, ką sugebėjo išgelbėti, vėliau sudegė miesto gatvėse.“

Nukentėjusiems suskubo padėti kitų štetlų gyventojai, ne kartą asmeniškai susidūrę su panašia nelaime. Pagalba pinigais, duona bei kitais reikalingiausiais maisto produktais atkeliavo iš Panevėžio, Šiaulių, Šiaulėnų, Šakių, Kėdainių, Josvainių, Seredžiaus, Dotnuvos ir kt. žydų bendruomenių.

19 a. Šeduva stipriai degė mažiausiai penkis kartus, palikdama būrį šeduvių didelėje neviltyje ir skausme. Gaisrų, laimei mažesniu mastu, pasitaikė ir tarpukariu.