Išsiskirti ką tik įsimylėjus

Hindos Zarkaitės ir Nochumo Bermano meilė

Vieną vakarą ant suoliuko prisėdo sukaitusi penkiolikmetė Hinda Zarkaitė. Ji jau kurį laiką be perstojo šoko savo namuose, Naujosios vaistinės patalpose. Linksminosi su draugais, nes netrukus planavo išvykti į Ameriką.

Tačiau atsisveikinimas su šeduviais nebuvo lengvas. Sėdėdama ant suoliuko ji galvojo apie vaistininką Nochumą Bermaną. Vakarėlio metu jis rado ne vieną progą ją apkabinti. Visa tai Hinda užrašė dienoraštyje. Jame svarstė: galbūt tai nieko rimto. Vaikinai yra vaikinai – jiems įprasta kartais trumpam pamesti galvą.

Hinda klydo. Iki kelionės dar keletą kartų susitiko su Bermanu, ir tai padėjo įsitikinti, kad jo jausmai yra rimti ir stiprūs. Vieną paskutinių vakarų jis pratrūko verkti. Klausė – kaip be jos gyvens? Išdrįso pabučiuoti ją pirmą ir... paskutinį kartą. Viskas užrašyta dienoraštyje, kuris po daugelio metų sugrįžo į Šeduvą – į muziejų „Dingęs štetlas“ – dėka Hindos dukters Marlene Englander.

Pasirinkimo likti mylimame štetle paauglė neturėjo. Tačiau išvykusi į Ameriką su Bermanu ryšių nenutraukė. Susirašinėjo. Tačiau kiek laiškų per metus galima pasikeisti senuoju būdu? Emigracija, matyt, pakenkė ne vienai romantiškai draugystei.