Kai gimdyvės Jafos Fišerienės gyvybė atsidūrė pavojuje, subruzdo visa Šeduvos žydų bendruomenė. Visi sutiko, kad moteris nedelsiant turi keliauti į ligoninę, tačiau vargingai gyvenantys Fišeriai tam stokojo pinigų. Tuomet, pirmaisiais nepriklausomybės metais, skurdo dauguma šeduvių, todėl kraštiečiai nelaimėlei padėti irgi nepajėgė. „Čia reikalai labai liūdni“, apgailestavo Šeduvos rabinas, prašydamas geriau gyvenančių panevėžiečių paramos.
Nuo negandų šeduviai gynėsi kaip išmanydami. Kai kurie pasitelkdavo net amuletus. Tikėjo jų įvairialype galia: vieni gerino gyvenimą, kiti – nugalėdavo ligą arba sergėdavo gimdyves ir naujagimius.
Muziejaus kolekcijoje saugome amuletą, kurį kabindavo kūdikiui ant kaklo. Jame - hebrajiškas užrašas: „Kad vaikas išaugtų Toros mokslams, vestuvėms ir geriems darbams“.
Ar Fišerienė išgyveno, nežinome. Tačiau viliamės, kad turėjo užtektinai jėgų ir paramos, kad pasveiktų ir užaugintų pagimdytą kūdikį.