Duoti ar neduoti pilietybę?

Pilietybės klausimas

Po 5 metus trukusio buvimo pas tėvą Šmuelis Lietuvoje gyveno svetimšalio teisėmis. „Nėra pagrindo jį laikyti Lietuvos piliečiu“, atsiliepta į jo prašymą gauti Lietuvos pilietybę.

Pats Šmuelis gimė 1890 m. Joniškyje, tuometinėje carinėje Rusijoje. Sulaukęs trylikos, išvyko į Pietų Afriką, kur „aplinkybių priverstas“ priėmė Anglijos pilietybę (Pietų Afrika buvo Anglijos kolonija). Tuo tarpu Šmuelio tėvas su dukra liko Šeduvoje, vertėsi žemdirbyste.

Po 13 metų Šmuelis sugrįžo pas savus naujai susikūrusioje Lietuvos respublikoje – nei 80-metis tėvas, nei sesuo nebepajėgė užsiimti 25 ha ūkiu, tikino Šmuelis. „Prašau man leisti grįžti Lietuvos pilietybėn. Anglų pilietybės išsižadu ir pasižadu būti ištikimu Lietuvos piliečiu. Be to, turiu kapitalą ir noriu jį įdėti Lietuvos pramonėn ir prekybon“.

LR ministerijos Šmuelis neįtikino, jo prašymą atmetė – gal dėl to, kad buvo žydas, gal todėl, kad buvo ne tų politinių pažiūrų, gal todėl, kad buvo per ilgai išvykęs iš Lietuvos. Šmuelis prasitęsė leidimą trumpalaikiam gyvenimui Lietuvoje, tačiau po kurio laiko išvyko su visam. Norėjo statytis gyvenimą ant ilgalaikio pagrindo.