Vilniaus klausimas

Tolimas Vilnius

Kas tarpukariu vienijo Šeduvą su Bostonu, Alytų su Klyvlendu, ar Kauną su Monrealiu? Vilniui vaduoti sąjunga. Turėjusi 612 skyrių Lietuvoje ir apie 60 užsienyje dėl bendro tikslo ji sutelkė plačiausius gyventojų sluoksnius, tame tarpe ir didelę dalį žydų.

Nuo 1920 m. spalio 9 dienos, kuomet Želigovskis su kariais įžengė į Lietuvos sostinę ir prijungė ją prie Lenkijos, Vilniaus klausimas bene devyniolika metų buvo opiausia užsienio politikos problema.

Neatsitiktinai ši data pasirinkta kaip tautos gedulo diena ir minėta kasmet iki kol Vilnius buvo sugrąžintas.

Šią rudens dieną štetluose nuo pat ryto plevėsuodavo vėliavos, bažnyčiose laikytos mišios, sakyti pamokslai bei lankyti karių-savanorių kapai. Minėjime dalyvaudavo ir vaikai, ir suaugusieji.

Tiesa, istorikai teigia, kad pažvelgus į toliau nuo Vilniaus įsikūrusių skyrių veiklą tampa aišku, kad tuomet kaimo žmogui Vilniaus vadavimo idėja, kaip ir pats Vilnius, buvo gana tolimi.

Net ir Troškūnų kunigas Antanas Pauliukas savo dienoraštyje pastebėjo: “Vakare girdžiasi Vaidlonyse ir kitur jaunimo dainavimas. Jis neatjaučia momento svarbos. Kas jam Vilnius. Jis jiems duonos neduoda. Jie jo nėra niekuomet matę. Tiek jiems Vilnius turi vertės, kiek mums Tibeto Lasa.”