Sunkūs kibirai

Nė dienos be vandens

Kad sudurtų galą su galu, štetlo gyventojai imdavosi pačių įvairiausių darbų. Štai vieni aprūpindavo vandeniu iš toliau esančių šulinių ar vandens telkinių. Užsidėję sunkius kibirus ant pečių ir akis nukreipę į žemę, jie kantriai nešdavo vandenį ten, kur buvo paprašyti.

Vandens nešikų darbas buvo sunkus, ypač žiemos metu, kada reikėdavo išlaikyti pusiausvyrą ant slidaus kelio ar bristi per pusnis. Už šią paslaugą sulaukdavo tik simboliško atlygio, todėl dauguma gyveno skurdžiai. Vandenį nešiojo ir moterys.

Nuotraukoje su vandens kibirais stovi vandens nešikas iš Anykščių - Mendelsonas. Jis buvo nebylys, dirbdavo su šypsena, su aplinkiniais susikalbėdavo rašteliais.