1915 m. bandydama užkirsti kelią tariamam nelojalumui ir šnipinėjimui vokiečiams, Rusijos imperija suvarė kelis šimtus tūkstančių žydų į vagonus ir juos prievarta perkėlė į Rusijos gilumą.
Tarp tokių tremtinių buvo ir šeduvė Pesė Fuksaitė su savo didele šeima. Pesė gimė 1915 m. ir jau pirmomis savo gyvenimo dienomis patyrė daug streso ir baimės:
“Aš buvau kūdikis suvystyta į antklodes. Iki traukinių stoties reikėjo nueiti tolimą kelią pėstiems. Mama man vėliau pasakojo, kaip mane beveik pametė. Kaip minėjau, aš buvau suvystyta į antklodes, ir mama vienos moters paprašė trumpam palaikyti “ryšulį”, tai yra mane. Akivaizdu, kad ta moteris nesuprato, jog tarp antklodžių yra kūdikis, todėl padėjo “ryšulį” tarp kitų ryšulių. Po kurio laiko sugrįžusi mama klausė jos kur yra mergaitė. Moteris atsakė: “Jūs man davėte tik ryšulį”. Puolė manęs ieškoti ir surado tarp viso bagažo.”
Vėliau šis pasakojimas tapo kone anekdotu, tačiau realybė iš tikrųjų buvo baisi. Masiškai išvaromi gyventojai susidūrė su nekontroliuojamais smurto proveržiais. Į Šeduvą įžengę kazokų būriai apiplėšinėjo žydų namus ir parduotuves, juos mušė, reikalavo pinigų, prievartavo moteris.