Pamišęs dėl kultūros

Miestelio šviesuolis Nochumas

„Didžiausia problema dabar man yra iš daugybės abejotinos kokybės ir dažnai neskoningo turinio knygų išsirinkti gerą“, rašo šeduvis Nochumas Bermanas. Šį laišką, kaip ir daugelį kitų, gaus tolimoje Amerikoje gyvenanti draugė (o gal labiau mylimoji) Hinda Zarkey. Įsitaisęs erdviame, niekieno netrukdomame kambaryje, kurį nuomojasi iš turtingo, tačiau baikštaus žydo (anas bijo miegoti vienas name), pasakos jai apie Šeduvą, klausinės apie Ameriką, kurioje „gyvenimas visada greitu tempu juda į priekį“ ir rašys apie knygas. Bemaž visada apie knygas, ištikimai.

Šiuo metu skaitau Gėtės „Jaunojo Verterio kančias“; Vakarus leidžiu skaitydamas; Skaitau viską, kas pakliūna po ranka; Neperseniausiai perskaičiau Lavikso dramatinę poemą „Abelaras ir Heloise“. Skaičiau net kelis kartus; Laisvu laiku mankštinu savo smegenis knygomis apie ekonomiką. Netyčia jas atradau, dabar turiu jas visas išstudijuoti.

Ir t. t.

Susirašinėjimas tarp Šeduvos ir Klivlendo truks trejus metus, per kuriuos neužsimins apie netikėtus, kiek aistringus ir skaudžius atsisveikinimo bučinius, kuriais apibėrė Hindalą Šeduvoje 1937 m. Neklausinės apie jų neįvykusį pasimatymą, į kurį Hinda neatėjo. Pliaupė lietus. Nė karto apie tai neužsimins. Rašys apie knygas, kurias kaip pašėlęs skaitys jidiš, lietuvių, anglų, rusų, vokiečių kalbomis. Nes be jų negali gyventi.