Dosnus pardavėjas

Žuvis - kiekvienam!

Arono Rubino rytai prasidėdavo panašiai. Jis keldavosi anksti, prieš saulei patekant. Užkaisdavo samovarą, kuriame tilpdavo apie 12 arbatos puodukų, ir sėsdavo skaityti maldų. Melsdavosi nuoširdžiai, dažnai iš saldaus miego prižadindamas savo vaikus. Po rytinių maldų eidavo prekiauti žuvimi.

Štetluose gyveno nemažai tokių paprastų žmonių kaip Aronas, tačiau apie jį pasakojame dėl išskirtinio charakterio. Į savo darbą Aronas žiūrėjo filosofiškai - galėjo pagerinti socialinį teisybę Rokiškio krašte.

Viskas ganėtinai paprasta. Aronas neparduodavo geresnių žuvų pasiturintiems žydams. Tvirtindavo, kad žuvys yra rezervuotos, kartais jas iš anksto paslėpdavo ir laukdavo sunkiai besiverčiančių klientų. Jam buvo gaila vargšų. Norėjo, kad ir jie turėtų galimybę valgyti gerai.

Jeigu tądien nė vienas vargšas neateidavo apsipirkti, žuvis parsinešdavo namo, nors likdavo nieko neuždirbęs.