1882 m. baisogališkis Viljamas Pearlmanas darbo reikalais lankėsi Šeduvoje. Grįžęs namo, sunkia širdimi pasakojo žmonai, ką sužinojo: nepaisant anksčiau duoto kyšio, jų vyriausiasis sūnus, 16-metis Davidas, artimiausiu metu bus pašauktas į caro armiją!
Viljamas suskubo žmoną nuraminti, kad rado išeitį, kaip padėti sūnui. Vienas jų giminaitis buvo pakviestas atvykti į Ameriką, tačiau paaiškėjo, kad labai religinga pastarojo šeima nesiųs savo sūnaus į tą „bedievių žemę“. Vietoj jo, pas dėdę galėtų vykti Davidas.
Susidėjęs daiktus į odinį lagaminą, vaikinas liūdnai atsisveikino su artimaisiais ir išėjo pėsčiomis į Šeduvą. Ten pernakvojęs, nuvažiavo į Klaipėdą, o iš jos pasiekė Hamburgą. Kelionė buvo ilga ir alinanti.
Davidas įsikūrė Džordžijos valstijoje pas dėdę, kuris įdavęs krepšį į rankas liepė vaikščioti nuo durų iki durų pardavinėjant žmonėms prekes. Tai buvo sunkus darbas, tačiau kantriai dirbami 1886 m. vyrai atidarė savo pirmąją parduotuvę. Neilgai trukus Davidas miestelyje jau buvo žinomas kaip garbingas žydų bendruomenės narys, turintis kelis verslus.
Davidas padėjo į JAV atvykti broliams, seserims ir pusbroliams iš Baisogalos ir Šeduvos.