Kapinės ir holokausto vietos

Dalis šeduvių žydų ilsisi Šeduvos pakraštyje įkurtose žydų kapinėse, kuriose jie laidoti iki Antrojo pasaulinio karo. Tačiau dauguma tarpukariu gyvenusių šeduvių atgulė masinių žudynių vietose – miškuose aplink miestelį: Liaudiškėse ir Pakuteniuose.

„Jis mylėjo ir studijavo Torą širdimi, o protą lavino gėrio darymui. Savo jėgas skyrė remti nusipelniusius ir šelpti vargšus. Visų jo gerų darbų neįmanoma suminėti“, – tokiais meilės ir pagyros žodžiais įamžintos Menašės sūnaus Nojaus dorybės ant jo antkapio Šeduvoje. Apie jį, kaip ir daugelį kitų šeduvių, ilgai nieko nežinojome. Negalėjome perskaityti jų vardų nei susipažinti su antkapių įrašais, suteikiančiais svarbios informacijos apie Šeduvos žydus, gyvenusius miestelyje iki Antrojo pasaulinio karo.

Žydų kapinės čia buvo labai apleistos – mūrinė tvora stūksojo apgriuvusi, tankūs žolynai dengė antkapius, jų bemaž nesimatė, tik vienur kitur kyšojo jų viršūnės. Atidžiau apžiūrėję pamatėme, kad dalis jų nuvirtę ant žemės, purvini, mėtėsi šiukšlės, suskaldytų akmenų gabalai – antkapių fragmentai. Mat po Holokausto paminkliniai akmenys iš kapinių buvo grobiami, jie buvo šlifuojami, parduodami ar naudojami buitinėms reikmėms. Vėliau dalis pavogtų antkapių, laimei, niekur nepanaudotų, sugrįžo į senąsias Šeduvos žydų kapines. Jiems sukūrėme memorialinę kompoziciją, nes nebuvo įmanoma nustatyti, kurioje tiksliai vietoje paminklai kadaise stovėjo.

Apleistos senosios Šeduvos žydų kapinės. A. Baltėno nuotr. Akmenų mūro tvora prieš restauraciją. A. Baltėno nuotr. Apleistos senosios Šeduvos žydų kapinės. A. Baltėno nuotr.

Dvejus metus amžino atilsio vietas tvarkėme, o 2013 metais Šeduvos žydų kapinės buvo restauruotos: išvalyta teritorija, sutvirtinti antkapiai, identifikuoti mirusieji, atkurta akmeninė tvora, pašalinti menkaverčiai krūmai.

Atstatyta originali akmenų mūro tvora. A. Baltėno nuotr.

Neatstatomi antkapių fragmentai buvo sudėti į Dovydo žvaigždės skulptūrinę kompoziciją - lapidariumą. A. Baltėno nuotr.

Padarę šiuos darbus, dabar galime susipažinti su prieš karą gyvenusių Šeduvos žydų atminimo vietomis. Šalia dorybingojo Nojaus ilsisi šimtai kitų šeduvių: garsūs Toros žinovai, paprasti vyrai ir moterys, mylimi tėvai, motinos, sūnūs ir dukros. Ant jų paminklų įrašyti ne tik vardai, dažnai įvardijamos ir charakterio savybės, profesija, kilmė, padėtis bendruomenėje.

Kapinių restauravimo darbai buvo įvertinti prestižiniais Europos Sąjungos apdovanojimais už kultūros paveldo išsaugojimą.

Visgi dauguma tarpukariu gyvenusių Šeduvos žydų ilsisi ne senosiose kapinėse. Apie 700 žmonių – vaikų ir suaugusiųjų – atgulė Pakutenių ir Liaudiškių miškuose. Juose per kelias dienas, kaitrų 1941-ųjų rugpjūtį, Šeduvos žydų bendruomenė buvo išžudyta.

Žudynių vieta Liaudiškių miške iki sutvarkymo. A. Baltėno nuotr.

Žudynių vieta Liaudiškių miške iki sutvarkymo. A. Baltėno nuotr.

Žudynių vieta Pakutenių miške iki sutvarkymo. A. Baltėno nuotr.

Masinių žudynių vietas taip pat radome apleistas ir pamirštas. Vėl kibome į darbus. Per 2014–2015 metus jas sutvarkėme, pagerinome privažiavimo kelius, įrengėme kelio ženklus, pastatėme paminklus nužudytiesiems. Tai darėme atminimui šeduvių, kurie buvo priversti išeiti pirma laiko.

Šeduvos žydų memorialinio fondo įrengti kelio ženklai. A. Baltėno nuotr.

Paminklas „Durys“, Liaudiškių žudynių vieta. A. Baltėno nuotr.

Paminklas „Spindulys-Žvaigždė“, Liaudiškių žudynių vieta. A. Baltėno nuotr.

Paminklas „Šviesos Žvaigždės Buveinė“, Pakutenių miškas. A. Baltėno nuotr.

Palaidoti kapinėse ar užkasti duobėse, šie šeduviai žydai – mūsų kaimynai, kuriuos amžiams priglaudė Lietuvos žemė. Jautėme, kad juos atminti yra mūsų visų pareiga.

Senosios Šeduvos žydų kapinės

• Plotas: 1,3 ha.
• Rasta apie 1,3 tūkst. paminklų ar jų dalių.
• Restauruota ir sutvirtinta 800 antkapių.
• Identifikuota 400 kapų.
• Memorialinėje kompozicijoje – 16 paminklų.
• Seniausias išlikęs kapas – 1782 m.
• Naujausias išlikęs kapas – 1932 m.
• Restauravimo projektą parengė architekto Algimanto Kančo studija.

Šeduvos masinių žudynių vietos

• Žudynių laikas: 1941 m. rugpjūčio 25–26 d.
• Vieta: Liaudiškių ir Pakutenių miškai.
• Paminklai: „Šviesos žvaigždės buveinė“, „Durys“, „Spindulys-žvaigždė“. 2014–2015.
• Skulptorius: Romas Kvintas.