Motociklai ir mamos

Kelionės motociklu po Lietuvą

1939 m. Nochumo Bermano mama daug jaudindavosi. Jos 27 metų sūnus, darbštus Šeduvos vaistininkas, nusipirko motociklą. Viename laiškų gyrėsi, kad jį įsigijo su „gan geru varikliu“. Motociklo reikėjo tam, kad užsinorėjęs savaitgaliais pabėgtų iš pabodusio miestelio.

Kuro užsipildavo Šeduvoje. Pačiame centre, visai šalia darbovietės, stovėjo benzino kolonėlė, kuria dažniausiai naudodavosi keleiviniai autobusai.

Leisdamasis į tolimesnę kelionę, iš anksto apgalvodavo maršrutą. 1928 m. pradėtos statyti degalinės neišplito – dėl menkos gyventojų automobilizacijos.

Nuotraukoje matote 1936 m. žemėlapį. Jis praversdavo tokiems motorizuotiems keliautojams kaip Nochumas. Jame pažymėti miestai ir miesteliai, kuriuose stovėjo „Lietūkio“ degalų sandėliai ir benzino kolonėlės.

Motociklą, tiesa, Nochumas netrukus pardavė. Pagailėjo stipriai nerimaujančios mamos. “Kai grįžtu, ji visad su manimi elgiasi kaip su mažu vaiku...“, skundėsi. Bet nedarbo dienomis jau buvo spėjęs aplėkti pusę Lietuvos, neabejotinai dažnai viršydamas greitį. Juk didelio eismo tais laikais nebuvo.